„Keteros“ Videokapsulėje: menininkų videofilmų peržiūra „Dienoraščiai 1“
Gegužės 28 d., 19:00

Jakob Jakobsen – Stavnsholt (2021, 24 min)

Filmas grįžta prie Stavnsholt kaimo Danijoje istorijos, tyrinėdamas bendruomenės, žemės ir politinės vaizduotės santykį. Pasitelkdamas esė formą ir archyvinius fragmentus, Jakobsen analizuoja, kaip lokalios istorijos susipina su platesnėmis socialinėmis ir ekonominėmis struktūromis. Tai refleksija apie vietą kaip politinį procesą, o ne stabilų objektą. Filmas veikia kaip vizualinis dienoraštis, kuriame asmeninė ir kolektyvinė atmintis persidengia.

Milda Januševičiūtė, Paulius Janušonis, Greta Štiormer – Miro foro (2023, 15 min)

Filmas fiksuoja kasdienius gestus, erdves ir laikinas būsenas, kuriose susikerta asmeninis stebėjimas ir kolektyvinė patirtis. Per fragmentišką struktūrą kuriamas dienoraštiškas pasakojimas apie buvimą, judėjimą ir tylą. Kamera čia tampa jautriu tarpininku tarp kūno ir aplinkos. Tai intymus žvilgsnis į laiką, kuris nėra įvykinis, bet juntamas.

Meriem Bennani, Orian Barki – 2 Lizards (2020, 22 min)

Animacijos ir vaizdo hibridas pasitelkia dviejų driežų dialogą, kad reflektuotų migracijos, kalbos ir kultūrinio vertimo temas. Humoras ir absurdiškas pasakojimas čia slepia politinę įtampą ir egzistencinį nesaugumą. Filmas nagrinėja tapatybės formavimąsi tarp skirtingų kultūrinių kodų. Dienoraštiškumas pasireiškia per balsą ir nuolatinį savęs perkėlimą.

Henriette Heise, Jakob Jakobsen – Trauma 1–11 (2001, 24 min)

Filmas sudarytas iš vienuolikos epizodų, kuriuose trauma nagrinėjama kaip pasikartojanti, fragmentuota patirtis. Vaizdas ir tekstas čia veikia kaip dokumentavimo ir kartu neįmanomybės iki galo užfiksuoti išraiška. Kūrinyje susipina asmeniniai liudijimai ir konceptuali struktūra. Tai dienoraštis, kuriame trauma pasirodo ne kaip įvykis, o kaip būsena.

Enantios Dromos – Mais que vivo (6 min)

Trumpas filmas reflektuoja buvimą tarp kalbos, kūno ir aplinkos. Minimalistinė forma leidžia sutelkti dėmesį į ritmą, kvėpavimą ir jutiminę patirtį. Dienoraštiškumas čia atsiskleidžia kaip egzistencinis klausimas – ką reiškia gyventi, kai kalba nebėra pakankama. Tai tylus, bet intensyvus kūrinys.

Bendra programos trukmė: 85 min
Peržiūra atvira ir nemokama.

Projekto rėmėjai:
Lietuvos kultūros taryba
Nordic Culture Point – Mobility Fund

     


︎︎︎ Atgal