„Dialogai“ – tai menininkų filmų programa, sudaryta kuratoriaus ir rašytojo Valentino Klimašausko, nagrinėjanti judančių vaizdų ir pokalbio formos santykį. Programa pristatoma „Medūzos“ peržiūrų salėje „Videokapsulė“ ir struktūruojama kaip trijų vakarų ciklas. Pirmasis vakaras buvo skirtas susitikimui su menininke Simona Žemaityte ir jos filmų peržiūrai, kiti du ciklo seansai vyko vėliau lapkričio mėnesį.

Programos atspirties tašku tampa dialogas kaip forma, apimanti ne tik tiesioginį pokalbį, bet ir santykius tarp atskirų kadrų, montažo, garso ir vaizdo, pasakojimo ir pasakotojo, režisieriaus, protagonisto bei istorinio konteksto. Kuratoriaus sumanymu, trys vakarai veikia kaip susitikimai ir pokalbiai tarp skirtingų lietuvių menininkų, filmų kūrėjų, dizainerių, garso ir montažo režisierių, jų bendraautorių bei judančių vaizdų protagonistų. Programa kelia klausimus apie kalbos patikimumą, vaizdo gebėjimą talpinti parodinę patirtį, apie baimę, meilę, žinojimą ir jų reprezentacijos ribas.

Baigiamajame vakare dėmesys sutelkiamas į video kaip parodos formą – į galimybę judančiu vaizdu ne tik dokumentuoti ar pasakoti, bet ir kurti erdvinę, kuratorinę struktūrą, artimą parodiniam mąstymui. Vakaro struktūrą sudaro trumpas filmų pristatymas, peržiūra ir diskusija, kurioje dalyvauja menininkas Jokūbas Čižikas ir grafikos dizainerė Gailė Pranskūnaitė. 

Vakaro programoje rodomi Valentino Klimašausko filmai.

„A Theory of the Plankton“ (2015, 8 min 57 s). Trumpas esė filmas pasitelkia planktono metaforą mąstymui apie mastelį, kolektyvumą ir nematomus ryšius. Planktonas čia tampa modeliu, leidžiančiu reflektuoti sistemas, kurios veikia be centrinio valdymo ir aiškios hierarchijos. Filmas jungia vaizdą, tekstą ir asociatyvų pasakojimą, kuriame teorija veikia kaip vaizdinė spekuliacija.

„A Group Exhibition in a Video: Portals … or Location Scouting in Kaunas“ (2017, 37 min 05 s). Filmas veikia kaip eksperimentinė grupinė paroda, perkelta į video formatą. Jame skirtingos Kauno miesto vietos tampa „portalais“, per kuriuos mezgasi ryšiai tarp erdvės, vaizdo, pasakojimo ir kuratorinio mąstymo. Kūrinys nagrinėja, ar video gali talpinti parodą, ir kaip montažas gali veikti kaip ekspozicinis principas. Tai refleksija apie judantį vaizdą kaip parodinę, o ne tik naratyvinę struktūrą.

Valentinas Klimašauskas yra kuratorius ir rašytojas, dirbantis šiuolaikinio meno, dizaino ir judančių vaizdų lauke. Jo kuratorinė praktika dažnai remiasi pokalbio, bendradarbiavimo ir tarpdisciplininių ryšių principais, tyrinėjančiais vaizdo, kalbos ir pasakojimo ribas.

Peržiūra atvira ir nemokama.

Projektą remia:

Lietuvos kultūros taryba

     


︎︎︎ Atgal