Medūza
![]()
Ieva Rižė
÷
2023.06.02–06.24
On June 2nd, Friday, at 6 PM, the Lithuanian Artists’ Association art space “Medūza” (Šv. Jono g. 11, Vilnius) opens the exhibition “÷” by young artist Ieva Rižė. The installation, titled with the division sign, consists of the artist’s newest video work and an object bearing the traces of dust from decaying plants.
“÷” is a meditation on time. Commonly represented as an uninterrupted chain of events, in the film it unfolds as a fiction — something that the human eye imposes on objects as their order. Such a notion of time allows us to connect scattered events into a meaningful whole, yet simultaneously expels everything that does not fit into its narrative frame. It is a work of memory which, as Walter Benjamin observed, is at the same time a work of forgetting.
Rižė’s fiction is autobiographical insofar as it speaks about this forgetting — as well as fragments of experience that, in everyday life, operate unobtrusively and somatically. Here, even the most banal traces of unconscious memories begin to dictate conscious thoughts before we ourselves become aware of them. Perhaps for this reason, the artist’s body that appears in the video is fragmented, awkward, reaching for something. Its identity can only be inferred from the surrounding objects that define it, reinforce its boundaries, and anticipate expectations. These objects are more concrete and tangible than the abstract, ghostly human figure directed toward them.
Perhaps these objects, too, possess memory—imprinted in their material and their form? If so, perhaps they also perform their own work of forgetting? Could the dust of decaying plants be considered fragments of those plants’ subconscious?
Ieva Rižė (b. 1988) is a sculptor, visual artist, and performance creator of the younger generation, whose work employs strategies of archiving objects, images, and sounds. Her recent works incorporate unique artefacts of decay: collected seeds and fragments, a sheet of wood marked by portobello mushroom spores, the shed skin of a snake raised by the artist, a piece of leather soaked in the pollen of a wilting bouquet, or already-used joint compresses.
In 2017, Rižė completed her BA in Monumental Painting and Scenography at the Vilnius Academy of Arts, and in 2023 she will defend her Master’s thesis in Sculpture. She has participated in exhibitions at the Contemporary Art Centre (CAC) in Vilnius; Studium P, Vilnius; 427 Gallery, Riga; SpLab, Aarhus; Auditorium Saint-Germain, Paris, among others.
The exhibition “÷” at the LDS art space “Medūza” (Šv. Jono g. 11, Vilnius) will be on view until June 24.
The exhibition is partially funded by the Lithuanian Council for Culture and is part of the Lithuanian Artists’ Association’s program for creative organizations.
![]()
Music selection at the opening by Justina Mykolaitytė
Photography by Laurynas Skeisgiela
Birželio 2 d., penktadienį, 18 val. Lietuvos dailininkų sąjungos meno erdvėje „Medūza“ (Šv. Jono g. 11, Vilnius) atidaroma jaunosios meno kūrėjos, Ievos Rižės, parodą „÷“. Dalybos ženklu pavadintą instaliaciją sudaro naujausias menininkės video darbas bei objektas, kuriame galima išvysti dūlėjančių augalų dulkių žymes.
Paroda „÷“ yra meditacija apie laiką. Įprastai vaizduojamas kaip nepertraukiama įvykių grandinė, filme jis atsiskleidžia kaip fikcija - kažkas, ką žmogaus akis primeta daiktams kaip jų tvarką. Toks laikas leidžia susieti padrikus įvykius į prasmingą visumą, tačiau sykiu išstumia visa, kas netelpa į šio pasakojimo rėmą. Tai atminties darbas, kuris, kaip pastebėjo Walteris Benjaminas, kartu yra ir užmaršties darbas.
Rižės fikcija yra autobiografinė tiek, kiek ji kalba apie šią užmarštį. Taip pat - ir patyrimo fragmentus, kurie kasdienybėje veikia nepastebimai ir somatiškai. Čia net pačios banaliausios, nesąmoningų prisiminimų nuotrupos ima diktuoti jau sąmoningas mintis anksčiau, nei patys jas įsisąmoniname. Galbūt dėl to video kūrinyje pasirodantis menininkės kūnas - fragmentiškas, nerangus, kažko siekiantis. Jo tapatumas gali būti nuspėtas tik dėl jį supančių objektų, kurie jį apibrėžia, įtvirtindami jo ribas ir anticipuodami lūkesčius. Šie objektai yra konkretesni ir labiau apčiuopiami, nei į juos nukreipta abstrakti, pamėkliška, žmogaus figūra.
Galbūt šie objektai taip pat turi atmintį, įsirėžusią jų materijoje ir jų formoje? Jei taip, tuomet, galbūt jie taip pat dirba ir savąjį užmaršties darbą? Galbūt dūlėjančių augalų dulkės galėtų būti palaikytos šių augalų pasąmonės fragmentais?
Paroda „ ÷ “ LDS meno erdvėse „Medūza“ (Šv. Jono g. 11, Vilnius) bus rodoma iki birželio 24 dienos.
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, ji yra Lietuvos dailininkų sąjungos meno kūrėjų organizacijų programos dalis.
![]()
Atidarymo metu muzikine selekcija rūpinosi Justina Mykolaitytė.
Nuotraukų autorius: Laurynas Skeisgiela
Ieva Rižė
÷
2023.06.02–06.24
Text in English
On June 2nd, Friday, at 6 PM, the Lithuanian Artists’ Association art space “Medūza” (Šv. Jono g. 11, Vilnius) opens the exhibition “÷” by young artist Ieva Rižė. The installation, titled with the division sign, consists of the artist’s newest video work and an object bearing the traces of dust from decaying plants.
“÷” is a meditation on time. Commonly represented as an uninterrupted chain of events, in the film it unfolds as a fiction — something that the human eye imposes on objects as their order. Such a notion of time allows us to connect scattered events into a meaningful whole, yet simultaneously expels everything that does not fit into its narrative frame. It is a work of memory which, as Walter Benjamin observed, is at the same time a work of forgetting.
Rižė’s fiction is autobiographical insofar as it speaks about this forgetting — as well as fragments of experience that, in everyday life, operate unobtrusively and somatically. Here, even the most banal traces of unconscious memories begin to dictate conscious thoughts before we ourselves become aware of them. Perhaps for this reason, the artist’s body that appears in the video is fragmented, awkward, reaching for something. Its identity can only be inferred from the surrounding objects that define it, reinforce its boundaries, and anticipate expectations. These objects are more concrete and tangible than the abstract, ghostly human figure directed toward them.
Perhaps these objects, too, possess memory—imprinted in their material and their form? If so, perhaps they also perform their own work of forgetting? Could the dust of decaying plants be considered fragments of those plants’ subconscious?
ABOUT THE ARTIST
Ieva Rižė (b. 1988) is a sculptor, visual artist, and performance creator of the younger generation, whose work employs strategies of archiving objects, images, and sounds. Her recent works incorporate unique artefacts of decay: collected seeds and fragments, a sheet of wood marked by portobello mushroom spores, the shed skin of a snake raised by the artist, a piece of leather soaked in the pollen of a wilting bouquet, or already-used joint compresses.
In 2017, Rižė completed her BA in Monumental Painting and Scenography at the Vilnius Academy of Arts, and in 2023 she will defend her Master’s thesis in Sculpture. She has participated in exhibitions at the Contemporary Art Centre (CAC) in Vilnius; Studium P, Vilnius; 427 Gallery, Riga; SpLab, Aarhus; Auditorium Saint-Germain, Paris, among others.
The exhibition “÷” at the LDS art space “Medūza” (Šv. Jono g. 11, Vilnius) will be on view until June 24.
The exhibition is partially funded by the Lithuanian Council for Culture and is part of the Lithuanian Artists’ Association’s program for creative organizations.
Music selection at the opening by Justina Mykolaitytė
Photography by Laurynas Skeisgiela
Tekstas lietuvių kalba
Birželio 2 d., penktadienį, 18 val. Lietuvos dailininkų sąjungos meno erdvėje „Medūza“ (Šv. Jono g. 11, Vilnius) atidaroma jaunosios meno kūrėjos, Ievos Rižės, parodą „÷“. Dalybos ženklu pavadintą instaliaciją sudaro naujausias menininkės video darbas bei objektas, kuriame galima išvysti dūlėjančių augalų dulkių žymes.
Paroda „÷“ yra meditacija apie laiką. Įprastai vaizduojamas kaip nepertraukiama įvykių grandinė, filme jis atsiskleidžia kaip fikcija - kažkas, ką žmogaus akis primeta daiktams kaip jų tvarką. Toks laikas leidžia susieti padrikus įvykius į prasmingą visumą, tačiau sykiu išstumia visa, kas netelpa į šio pasakojimo rėmą. Tai atminties darbas, kuris, kaip pastebėjo Walteris Benjaminas, kartu yra ir užmaršties darbas.
Rižės fikcija yra autobiografinė tiek, kiek ji kalba apie šią užmarštį. Taip pat - ir patyrimo fragmentus, kurie kasdienybėje veikia nepastebimai ir somatiškai. Čia net pačios banaliausios, nesąmoningų prisiminimų nuotrupos ima diktuoti jau sąmoningas mintis anksčiau, nei patys jas įsisąmoniname. Galbūt dėl to video kūrinyje pasirodantis menininkės kūnas - fragmentiškas, nerangus, kažko siekiantis. Jo tapatumas gali būti nuspėtas tik dėl jį supančių objektų, kurie jį apibrėžia, įtvirtindami jo ribas ir anticipuodami lūkesčius. Šie objektai yra konkretesni ir labiau apčiuopiami, nei į juos nukreipta abstrakti, pamėkliška, žmogaus figūra.
Galbūt šie objektai taip pat turi atmintį, įsirėžusią jų materijoje ir jų formoje? Jei taip, tuomet, galbūt jie taip pat dirba ir savąjį užmaršties darbą? Galbūt dūlėjančių augalų dulkės galėtų būti palaikytos šių augalų pasąmonės fragmentais?
APIE MENININKĘ
Ieva Rižė (g. 1988) - jaunosios kartos skulptorė, vizualiųjų menų ir performansų kūrėja, savo darbuose naudojanti daiktų, vaizdų ir garsų archyvavimo strategijas. Menininkės kūryboje naujų motyvų dalimi tampa unikalūs irimo artefaktai: surinktos sėklos ir atplaišos, portobello grybų sporomis paženklintas medžio lakštas, menininkės užaugintos gyvatės liemuo, odos gabalas, išmirkytas suyrančios puokštės žiedadulkėse, ar jau panaudoti sąnarių kompresai. 2017 m. Ieva Rižė baigė monumentaliosios tapybos ir scenografijos bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje, o 2023 m. gins skulptūros magistro darbą. Menininkė yra dalyvavusi parodose ŠMC, Vilniuje; Studium P, Vilniuje; 427 galerijoje, Rygoje; SpLab, Orhuse; Auditorium Saint-Germain, Paryžiuje ir kt.Paroda „ ÷ “ LDS meno erdvėse „Medūza“ (Šv. Jono g. 11, Vilnius) bus rodoma iki birželio 24 dienos.
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, ji yra Lietuvos dailininkų sąjungos meno kūrėjų organizacijų programos dalis.
Atidarymo metu muzikine selekcija rūpinosi Justina Mykolaitytė.
Nuotraukų autorius: Laurynas Skeisgiela
INSTALLATION VIEWS / EKSPOZICIJOS VAIZDAI
