Medūza
![]()
Ieva Rižė
÷
2023.06.02–06.24
Birželio 2 d., penktadienį, 18 val. Lietuvos dailininkų sąjungos meno erdvėje „Medūza“ (Šv. Jono g. 11, Vilnius) atidaroma jaunosios meno kūrėjos, Ievos Rižės, parodą „÷“. Dalybos ženklu pavadintą instaliaciją sudaro naujausias menininkės video darbas bei objektas, kuriame galima išvysti dūlėjančių augalų dulkių žymes.
Paroda „÷“ yra meditacija apie laiką. Įprastai vaizduojamas kaip nepertraukiama įvykių grandinė, filme jis atsiskleidžia kaip fikcija - kažkas, ką žmogaus akis primeta daiktams kaip jų tvarką. Toks laikas leidžia susieti padrikus įvykius į prasmingą visumą, tačiau sykiu išstumia visa, kas netelpa į šio pasakojimo rėmą. Tai atminties darbas, kuris, kaip pastebėjo Walteris Benjaminas, kartu yra ir užmaršties darbas.
Rižės fikcija yra autobiografinė tiek, kiek ji kalba apie šią užmarštį. Taip pat - ir patyrimo fragmentus, kurie kasdienybėje veikia nepastebimai ir somatiškai. Čia net pačios banaliausios, nesąmoningų prisiminimų nuotrupos ima diktuoti jau sąmoningas mintis anksčiau, nei patys jas įsisąmoniname. Galbūt dėl to video kūrinyje pasirodantis menininkės kūnas - fragmentiškas, nerangus, kažko siekiantis. Jo tapatumas gali būti nuspėtas tik dėl jį supančių objektų, kurie jį apibrėžia, įtvirtindami jo ribas ir anticipuodami lūkesčius. Šie objektai yra konkretesni ir labiau apčiuopiami, nei į juos nukreipta abstrakti, pamėkliška, žmogaus figūra.
Galbūt šie objektai taip pat turi atmintį, įsirėžusią jų materijoje ir jų formoje? Jei taip, tuomet, galbūt jie taip pat dirba ir savąjį užmaršties darbą? Galbūt dūlėjančių augalų dulkės galėtų būti palaikytos šių augalų pasąmonės fragmentais?
Ieva Rižė (g. 1988) - jaunosios kartos skulptorė, vizualiųjų menų ir performansų kūrėja, savo darbuose naudojanti daiktų, vaizdų ir garsų archyvavimo strategijas. Menininkės kūryboje naujų motyvų dalimi tampa unikalūs irimo artefaktai: surinktos sėklos ir atplaišos, portobello grybų sporomis paženklintas medžio lakštas, menininkės užaugintos gyvatės liemuo, odos gabalas, išmirkytas suyrančios puokštės žiedadulkėse, ar jau panaudoti sąnarių kompresai. 2017 m. Ieva Rižė baigė monumentaliosios tapybos ir scenografijos bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje, o 2023 m. gins skulptūros magistro darbą. Menininkė yra dalyvavusi parodose ŠMC, Vilniuje; Studium P, Vilniuje; 427 galerijoje, Rygoje; SpLab, Orhuse; Auditorium Saint-Germain, Paryžiuje ir kt.
Paroda „ ÷ “ LDS meno erdvėse „Medūza“ (Šv. Jono g. 11, Vilnius) bus rodoma iki birželio 24 dienos.
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, ji yra Lietuvos dailininkų sąjungos meno kūrėjų organizacijų programos dalis.
Atidarymo metu muzikine selekcija rūpinosi Justina Mykolaitytė.
Nuotraukų autorius: Laurynas Skeisgiela
![]()
![]()
![]()
![]()
![]()
![]()
![]()
![]()
![]()
![]()
![]()
︎︎︎ Atgal
Ieva Rižė
÷
2023.06.02–06.24
Birželio 2 d., penktadienį, 18 val. Lietuvos dailininkų sąjungos meno erdvėje „Medūza“ (Šv. Jono g. 11, Vilnius) atidaroma jaunosios meno kūrėjos, Ievos Rižės, parodą „÷“. Dalybos ženklu pavadintą instaliaciją sudaro naujausias menininkės video darbas bei objektas, kuriame galima išvysti dūlėjančių augalų dulkių žymes.
Paroda „÷“ yra meditacija apie laiką. Įprastai vaizduojamas kaip nepertraukiama įvykių grandinė, filme jis atsiskleidžia kaip fikcija - kažkas, ką žmogaus akis primeta daiktams kaip jų tvarką. Toks laikas leidžia susieti padrikus įvykius į prasmingą visumą, tačiau sykiu išstumia visa, kas netelpa į šio pasakojimo rėmą. Tai atminties darbas, kuris, kaip pastebėjo Walteris Benjaminas, kartu yra ir užmaršties darbas.
Rižės fikcija yra autobiografinė tiek, kiek ji kalba apie šią užmarštį. Taip pat - ir patyrimo fragmentus, kurie kasdienybėje veikia nepastebimai ir somatiškai. Čia net pačios banaliausios, nesąmoningų prisiminimų nuotrupos ima diktuoti jau sąmoningas mintis anksčiau, nei patys jas įsisąmoniname. Galbūt dėl to video kūrinyje pasirodantis menininkės kūnas - fragmentiškas, nerangus, kažko siekiantis. Jo tapatumas gali būti nuspėtas tik dėl jį supančių objektų, kurie jį apibrėžia, įtvirtindami jo ribas ir anticipuodami lūkesčius. Šie objektai yra konkretesni ir labiau apčiuopiami, nei į juos nukreipta abstrakti, pamėkliška, žmogaus figūra.
Galbūt šie objektai taip pat turi atmintį, įsirėžusią jų materijoje ir jų formoje? Jei taip, tuomet, galbūt jie taip pat dirba ir savąjį užmaršties darbą? Galbūt dūlėjančių augalų dulkės galėtų būti palaikytos šių augalų pasąmonės fragmentais?
Ieva Rižė (g. 1988) - jaunosios kartos skulptorė, vizualiųjų menų ir performansų kūrėja, savo darbuose naudojanti daiktų, vaizdų ir garsų archyvavimo strategijas. Menininkės kūryboje naujų motyvų dalimi tampa unikalūs irimo artefaktai: surinktos sėklos ir atplaišos, portobello grybų sporomis paženklintas medžio lakštas, menininkės užaugintos gyvatės liemuo, odos gabalas, išmirkytas suyrančios puokštės žiedadulkėse, ar jau panaudoti sąnarių kompresai. 2017 m. Ieva Rižė baigė monumentaliosios tapybos ir scenografijos bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje, o 2023 m. gins skulptūros magistro darbą. Menininkė yra dalyvavusi parodose ŠMC, Vilniuje; Studium P, Vilniuje; 427 galerijoje, Rygoje; SpLab, Orhuse; Auditorium Saint-Germain, Paryžiuje ir kt.
Paroda „ ÷ “ LDS meno erdvėse „Medūza“ (Šv. Jono g. 11, Vilnius) bus rodoma iki birželio 24 dienos.
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, ji yra Lietuvos dailininkų sąjungos meno kūrėjų organizacijų programos dalis.
Atidarymo metu muzikine selekcija rūpinosi Justina Mykolaitytė.
Nuotraukų autorius: Laurynas Skeisgiela
︎︎︎ Atgal