Groševs was born in 1983. For several years, however, his Facebook profile listed his birth year as 1913. The joke persisted until it became biologically implausible. Yet this gesture still lingers. Kaspars Groševs’ solo show Feedback treats time as a signal looping back on itself. The works in the show carry the charge of something belated and anticipatory at once.

Terence McKenna’s Timewave Zero theory proposed that time behaves less like a straight line and more like a fractal spiral: patterns repeat, but each return comes with greater intensity. History, in his view, doesn’t progress politely – it accelerates toward rupture. His psychedelic cosmology treated culture as a kind of operating system, one that can glitch, loop, or crash.

Groševs’ paintings wave back to those early twentieth-century attempts to invent spiritual grammars through distortion, chromatic excess, and rhythmic patterning. If abstraction once promised transcendence through formal coherence, Groševs stages coherence tipping into apophenia: the compulsion to perceive structure where there might be none. Metaphysical longing here encounters a feedback condition in which pattern risks sliding into paranoia or hallucination – yet still insists on the possibility of a vision.

When Google DeepDream appeared in 2015, it looked less like a breakthrough and more like a nervous breakdown. Dogs grew out of clouds. Eyes nested in trees. Everything sprouted extra faces. A system trained to recognize forms began to see them everywhere. Recognition became a compulsion. Apophenia – but now algorithmic.
Groševs’ paintings operate at a comparable pitch. Color and pattern build toward saturation, pushing the image to the edge of overload. But the excess here is not machine-driven. It is made by hand – and faintly psychedelic. The brushstroke remains visible, paint is pressed and rubbed into the canvas. In this sense, the work reopens Marcel Duchamp’s critique of ‘retinal art', the reduction of artistic experience to visual stimulation. Modernist painting was often dismissed as optical excess. Groševs does not retreat from that charge. He embraces the intensity of looking while keeping its construction in view. The distortion is not just optical; it is built through manual pressure, drag, and repetition.

Figures emerge mask-like, their smiles hovering between playful and sinister. Color operates affectively rather than descriptively; surfaces pulse in saturated reds and pinks that collapse depth into the atmosphere. The works oscillate between sincere and unsettling. A smile should signal warmth, but when it doesn’t correspond to context, or appears detached from emotion, it becomes eerie.

Many of the drawings Groševs first created sitting in the bars, cafes, together with friends amid conversation, allowing the hand to move ahead of the mind. The procedure nods to automatism but also operates as a tactical refusal of overcoding. Form precedes language; the image arrives before interpretation can stabilize it. This recalls how, as a teenager, sound artist and theorist Brandon LaBelle wrote to William S. Burroughs and received a postcard in reply bearing a single sentence – Words are your enemy.

The sound installation No Input Just Output encompassing the space is an acoustic feedback loop that occurs when a system begins to hear itself and amplifies that signal until distortion replaces clarity. In Feedback, Groševs stages a cultural equivalent.



Kaspars Groševs (1983) is an artist, musician and curator based in Riga. In 2014 he co-founded 427 gallery – an open and experimental art space interested in connecting communities, daring ideas, confabulations, and adventurous art practices. Working with experimental electronic music since the late 1990s, Grošev's exhibitions often feature sound as an extension to visual methods, in which the practice of painting also plays an important role.

He has exhibited at Cēsis Contemporary Art Centre, the National Art Museum in Riga, Editorial in Vilnius, darkZone in New Jersey, No Moon and Art in General in New York, Futura in Prague, BOZAR in Brussels, Shanaynay in Paris, SIC in Helsinki, Kim? Contemporary Art Centre in Riga.

Groševs has curated a variety of exhibitions at the City Surfer Office in Prague (2022), Skulptur Institut in Vienna (2022), Kim? Contemporary Art Centre in Riga (2020, 2019, 2015), P////AKT in Amsterdam (2020), Polansky Gallery in Brno (2019), and several off-spaces in Riga. He has been working at Radio NABA since 2003 and has co-run the cassette label No Sex Just Talk since 2017. Two-time finalist of the Purvītis Award (2021, 2023).


1. Feedback (2026)
2. Lost Highway: Is This It (2025)
3. Goodnight Ibiza Cookie: Microdosing Suffering for the Big Happy to Hit (2026)
4. Man’s Best Friend (2026)
5. Positive Energy: Strong & True (2026)
6. Artwork That Makes You Go “Aaaah” (2025)
7. Without Enemies (2011 / 2026)
8. Letter of Recommendation (2025)
9. The Demiurge (2025)
10. Untitled (2026)
11. Corporate Angel (2026)
12. Santa Claus in a Chimney (2026)
13. You Got Mail (2026)
14. Medievalmaxxing: Wise Council (2026)
15. Medievalmaxxing: Jestercore (2026)
16. No Input Just Output (2026)
17. One Unlucky Like (2025)
18. A Nice Evening with Hippies and Cacao (2025)
19. 11 Chances to Fail (2025)

Supported by State Culture Capital Foundation of Latvia and Lithuanian Council for Culture.


Groševs gimė 1983 m. Vis dėlto, keletą metų jo „Facebook“ profilyje buvo nurodyta, kad menininko gimimo metai – 1913-ieji. Pokštas tęsėsi tol, kol tariamas menininko amžius tapo biologiškai nebeįmaonomas, tačiau šis pats keliavimo laiku gestas menininko praktikoje išliko iki šiol. Kaspars Groševs personalinė parodoje „Feedback“ laikas įsivaizduojamas kaip signalas, kuris lyg grįžtamojo ryšio kilpa nuolat grįžta atgal į pradžios tašką. Parodoje eksponuojami kūriniai yra išvien persmelkti vėlavimo ir laukimo nuotaikų.

Terence’as McKenna pasiūlį nulinio laiko bangos taško teoriją, kurioje teigė, kad laikas juda ne kaip tiesė, o veikiau kaip fraktalinė spiralė: modeliai kartojasi, tačiau kiekvienas sugrįžimas įvyksta su didesniu intensyvumu. Istorija, jo požiūriu, neprogresuoja nuosekliai – ji spartėja link lūžio taško. Jo psichodelinė kosmologija kultūrą traktavo kaip tam tikrą operacinę sistemą, kuri gali strigti, cikliškai kartotis ar sugesti.

Groševs tapyba sugrįžta prie ankstyvojo XX a. bandymų kurti dvasines „gramatikas“ pasitelkiant iškraipymą, spalvinį perteklių ir ritmą. Jei abstrakcija kadaise žadėjo transcendenciją per formos darną, Groševs rodo, kaip ši darna ima slysti į apofeniją – į polinkį matyti struktūrą ten, kur jos gali ir nebūti. Metafizinis ilgesys čia susiduria su grįžtamojo ryšio būsena, kurioje raštas gali virsti paranoja ar haliucinacija – tačiau vis tiek išlaiko vizijos galimybę.

Kai 2015 m. pasirodė „Google DeepDream“ technologija, ji atrodė ne kaip proveržis, o kaip nervinis lūžis. Iš debesų dygo šunys. Medžiuose kūrėsi akys. Visi daiktai, regis augino iškreiptus veidus. Sistema, išmokyta atpažinti formas, ėmė jas matyti visur. Atpažinimas tapo nevalinga kompulsija. Apofenija tąkart tapo algoritmu.

Groševs tapyba veikia panašiu intensyvumu. Spalva ir raštas kaupiasi iki prisotinimo, stumdami vaizdą prie perkrovos ribos. Tačiau šis perteklius nėra mašininis. Jis kuriamas ranka – ir lengvai psichodelinis. Potėpis lieka matomas, dažas spaudžiamas ir trinamas į drobę. Šia prasme darbai sugrąžina Marcelio Duchamp’o kritiką „retininiam menui“ – meninės patirties redukcijai į regimąjį dirginimą. Modernistinė tapyba dažnai buvo laikoma optiniu pertekliumi. Groševs nuo šio kaltinimo nesitraukia. Jis priima žiūrėjimo intensyvumą, bet kartu leidžia matyti, kaip jis kuriamas. Iškraipymas čia nėra vien optinis – jis atsiranda jau rankos – spaudimo, vilkimo ir kartojimo – judesiuose.

Figūros išnyra tarsi kaukės, jų šypsenos svyruoja tarp žaismingumo ir grėsmės. Spalva čia veikia ne aprašomai, o afektyviai; paviršiai pulsuoja sodriais raudonais ir rožiniais tonais, kurie gylį ištirpdo atmosferoje. Kūriniai svyruoja tarp nuoširdumo ir nejaukumo. Šypsena turėtų reikšti šilumą, tačiau kai ji neatitinka situacijos arba atrodo atsieta nuo jausmo, ji tampa šiurpi.

Daugelį piešinių Groševs pradėjo kurti sėdėdamas baruose ir kavinėse, tarp draugų, pokalbių metu, leisdamas rankai judėti greičiau nei minčiai. Ši praktika primena automatizmą, bet kartu yra sąmoningas atsisakymas viską per daug užkoduoti. Forma atsiranda anksčiau nei kalba; vaizdas pasirodo dar prieš tai, kai interpretacija spėja jį sutvirtinti. Ši kūrybinė dinamika primena Williamo S. Burroughso atviruką, kurį jis atsiuntė atsakydamas į paauglystėje garso menininko ir teoretiko Brandono LaBelle laišką. Atsakymas apsiribojo vienu sakiniu – Žodžiai yra tavo priešas.

Erdvę apgaubianti garso instaliacija „No Input Just Output“ yra akustinė grįžtamojo ryšio kilpa, atsirandanti tuomet, kai sistema ima girdėti pati save ir stiprina šį signalą tol, kol aiškumą pakeičia iškraipymas. Parodoje „Feedback“ Groševs kuria kultūrinį šio reiškinio atitikmenį.



Kaspars Groševs (1983) – Rygoje gyvenantis menininkas, muzikantas ir kuratorius. 2014 m. jis kartu įkūrė galeriją „427“ – atvirą, eksperimentinę meno erdvę, siekiančią jungti bendruomenes, drąsias idėjas, netikėtas interpretacijas ir rizikingas meno praktikas. Nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos dirbdamas su eksperimentine elektronine muzika, Groševs savo parodose dažnai pasitelkia garsą kaip vizualių metodų tąsą, kurioje svarbią vietą užima ir tapyba.

Jis yra eksponavęs darbus Cėsių šiuolaikinio meno centre, Nacionaliniame dailės muziejuje Rygoje, „Editorial“ Vilniuje, „darkZone“ Naujajame Džersyje, „No Moon“ ir „Art in General“ Niujorke, „Futura“ Prahoje, BOZAR Briuselyje, „Shanaynay“ Paryžiuje, SIC Helsinkyje, „Kim?“ šiuolaikinio meno centre Rygoje.

Groševs kuravo parodas „City Surfer Office“ Prahoje (2022), „Skulptur Institut“ Vienoje (2022), „Kim?“ šiuolaikinio meno centre Rygoje (2020, 2019, 2015), „P////AKT“ Amsterdame (2020), „Polansky Gallery“ Brno (2019) ir keliose nepriklausomose erdvėse Rygoje. Nuo 2003 m. jis dirba radijuje „NABA“, o nuo 2017 m. kartu leidžia kasetinę leidyklą „No Sex Just Talk“. Dukart „Purvītis“ premijos finalininkas (2021, 2023).

1. Feedback (2026)
2. Lost Highway: Is This It (2025)
3. Goodnight Ibiza Cookie: Microdosing Suffering for the Big Happy to Hit (2026)
4. Man’s Best Friend (2026)
5. Positive Energy: Strong & True (2026)
6. Artwork That Makes You Go “Aaaah” (2025)
7. Without Enemies (2011 / 2026)
8. Letter of Recommendation (2025)
9. The Demiurge (2025)
10. Untitled (2026)
11. Corporate Angel (2026)
12. Santa Claus in a Chimney (2026)
13. You Got Mail (2026)
14. Medievalmaxxing: Wise Council (2026)
15. Medievalmaxxing: Jestercore (2026)
16. No Input Just Output (2026)
17. One Unlucky Like (2025)
18. A Nice Evening with Hippies and Cacao (2025)
19. 11 Chances to Fail (2025)



Parodą remia Latvijos Valstybinis kultūros kapitalo fondas ir Lietuvos kultūros taryba.
 
        



︎︎︎ Atgal