„On Mishearing and Misnaming“ – tai menininkų filmų programa, sudaryta kuratoriaus, rašytojo ir menininko Daniel Muzyczuk, nagrinėjanti kalbos klaidos, netikslumo ir nesusipratimo potencialą kaip kūrybinę ir pažintinę jėgą. Programa buvo pristatyta „Medūzos“ peržiūrų salėje „Videokapsulė“ lapkričio 8 ir 9 dienomis. Abu vakarus programoje rodomus filmus ir juos siejančias temas pristatė pats programos kuratorius.
Programa remiasi prielaida, kad kalbos klaidos nėra vien atsitiktinės ar nevalingos, bet gali atverti alternatyvius reikšmės kūrimo būdus. Netiksliai išgirsti ar parinkti žodžiai čia suvokiami ne kaip trūkumas, bet kaip galimybė, leidžianti kalbai veikti autonomiškai ir atskleisti nematytas daiktų, vaizdų ir prasmių gyvenimo puses. Programos filmuose kalbos slydimai, neteisingi pavadinimai ir dviprasmės asociacijos tampa priemonėmis permąstyti ryšius tarp simpatinės magijos, psichoanalizės ir semiologijos.
Programos eiga: 18:00 – Daniel Muzyczuk pristatymas; 18:30 – seanso pradžia; 19:45 – pakartotinis seansas. Vienu metu „Videokapsulėje“ vienu metu telpa 25 žiūrovai.
Lapkričio 8 d., penktadienis.
Agnieszka Polska, The Forgetting of Proper Names (2009, 3 min 45 s). Trumpame filme nagrinėjamas vardų pamiršimas kaip psichologinis ir politinis procesas. Pasitelkdama animaciją ir tekstą, Polska reflektuoja atminties nestabilumą bei tai, kaip kalba formuoja santykį su istorija ir tapatybe. Filmas veikia kaip koncentratas, kuriame klaida tampa reikšmės atsiradimo momentu.
Erik Bunger, Girl That Never Was (2014, 60 min). Ilgos formos pasakojimas konstruoja fiktyvią istoriją apie neegzistuojančią merginą, kuri vis dėlto palieka pėdsakus kultūroje ir kolektyvinėje vaizduotėje. Filmas tyrinėja balsą, pasakojimą ir kalbą kaip galios įrankius, galinčius sukurti realybę be materialaus pagrindo. Netikslumas ir klaidinga informacija čia tampa pasakojimo varikliu.
Lapkričio 9 d., šeštadienis.
Eugeniusz Rudnik, Birds and People (1992, 15 min 56 s). Garso ir vaizdo kompozicija jungia žmonių kalbą su paukščių garsais, ištrinant ribą tarp prasmingo ir neartikuliuoto balso. Rudnik kuria asociatyvią struktūrą, kurioje reikšmė kyla iš ritmų, pasikartojimų ir klaidingų atpažinimų. Filmas kvestionuoja komunikacijos hierarchijas.
John Smith, Associations (1975, 6 min 33 s). Esė formos filmas, paremtas laisvų asociacijų principu, atskleidžia, kaip vaizdai ir žodžiai jungiasi per subjektyvius, ne visada logiškus ryšius. Smith nagrinėja kalbą kaip procesą, kuriame prasmė nuolat slysta ir persitvarko. Klaida čia tampa mąstymo metodu.
Igor Krenz ir Wojciech Niedzielko, Communication Problems’ Basics (2001, 4 min 17 s). Trumpas, konceptualus kūrinys analizuoja komunikacijos sutrikimus kaip struktūrinę, o ne atsitiktinę būklę. Filmas ironiškai apnuogina kalbos neadekvatumą ir jos ribas. Nesusipratimas čia pateikiamas kaip neišvengiama bendravimo sąlyga.
Andrzej Partum, Coming Soon / Post Scriptum (1989, 12 min 58 s). Avangardinis kūrinys, kuriame kalba ir tekstas naudojami kaip performatyvūs gestai. Partum žaidžia pažado, laukimo ir atidėjimo struktūromis, paversdamas reikšmę nuolat neįvykstančia. Filmas reflektuoja kalbą kaip veiksmą, kuris gali likti neįgyvendintas.
Katarina Zdjelar, Shoum (2009, 6 min 58 s). Filmas tyrinėja tarimo, akcento ir balso neatitikimus kaip galios ir priklausymo ženklus. Zdjelar atskleidžia, kaip kalbos netikslumai veikia socialinius santykius ir tapatybės formavimąsi. Kalbos klaida čia tampa politiniu ir emociniu reiškiniu.
Daniel Muzyczuk yra Muzeum Sztuki Lodzėje vykdomasis direktorius, kuratorius, rašytojas ir menininkas. Jis kuravo daugybę tarptautinių projektų, tarp jų „Through the Soundproof Curtain. The Polish Radio Experimental Studio“ (su Michał Mendyk, ZKM, Karlsrūjė, 2019), „Work, work, work, (work).“ (Celine Condorelli ir Wendelien van Oldenborgh, su Joanna Sokołowska, Muzeum Sztuki, Lodzė, 2021) ir „Tobias Zielony. Dark Data“ (su Kathleen Rahn, Marta Herford, 2022). Jis taip pat buvo vienas iš 55-osios Venecijos bienalės Lenkijos paviljono parodos, skirtos Konradui Smoleńskiui, kuratorių (su Agnieszka Pindera) ir yra grupės „Grupa Budapeszt“ narys.
Peržiūra atvira ir nemokama.
Projektą remia:
Lietuvos kultūros taryba
︎︎︎ Atgal