Ši filmų programa -- tai reta proga susipažinti su turtinga menininkės vaizdinija, pradedant nuo ankstyvųjų darbų, ir baigiant naujausisiais ilgo metro video kūriniais. Po susitikimo su menininke pirmąją programos dieną bus pristatomi ankstyvieji Emilijos Škarnulytės filmai, kuriuose ideologija patiriama jusliškai – tarsi per laiką nusėdusi ir visa apimanti kraštovaizdžio dalis. Antrosios dienos programos filmuose šis subjektyvus pasaulio patyrimas susiduria su geologiniais, technologiniais ir politiniais procesais, kurie peržengia žmogiškojo patyrimo mastelį. Trečiąją programos dieną pristatomuose filmuose šie žmogaus vaizduotę viršijantys tikrovės masteliai tampa atspirties tašku fantazijai, steigiančiai spekuliatyvius laiko ir erdvės vaizdinius.
Peržiūros vyks Rugpjūčio 27, 28 ir 29 dienomis
PROGRAMA
Dingusiojo miesto slėnis, 2011
Vaizdo įrašas, 7 min.
2011 m. buvo minimos 100-osios Čiurlionio mirties metinės, o tai paskatino perskaityti šio žymiausio Lietuvos menininko užrašus ir pabandyti atkurti bei užfiksuoti Raigardo slėnio vietas, kurias jis buvo aplankęs. Apie Raigardą sklando daugybė legendų ir liaudies pasakojimų.
38-oji šiaurinė lygiagretė, 2010
Vaizdo įrašas, 5 min.
„38-oji šiaurinė lygiagretė“ – tai analitinis realybės vaizdinys, pasakojantis apie Pietų Korėjos socialinę ir politinę situaciją po 2010 m. Šiaurės Korėjos kariuomenės surengto bombardavimo. Vaizdo įrašas sukurtas menininkų rezidencijos programos metu Gunsane, Pietų Korėjoje. Pats miestas tapo pagrindiniu kūrinio įkvėpimo šaltiniu. Tyrinėdamas vietos dinamiką, kūrinys seka vietinius gyventojus, kurių gyvenimą vis dar stipriai veikia tradicijos, ir leidžiasi per miesto kraštovaizdį, tapusį sunkiai atpažįstamu dėl sparčios plėtros, tempo ir JAV karinių pajėgų buvimo.
38-oji šiaurinė lygiagretė, 2010
Songdo, 2013
Vaizdo įrašas, 11 min.
Dokumentinis filmas pasakoja apie aklą vyrą, gyvenantį itin išsivysčiusiame Pietų Korėjos mieste Songdo. Aklas vyras tampa metafora sąmoningumo stokai, vyraujančiai produktų, hiperindustrijos ir vis spartėjančio smurto pasaulyje. Filmo veiksmas vyksta Songdo tarptautiniame verslo rajone, pastatytame 6 km² ploto atkovotoje teritorijoje. Šis laisvosios prekybos zonos projektas buvo nesėkminga utopinė vizija, taip ir likusi neįgyvendinta. Tai buvo vienas brangiausių kada nors vykdytų urbanistinės plėtros projektų. Songdo laisvosios prekybos zonos rajonas tyliai stūkso kaip vaiduoklių miesto scenografija – čia nėra nei žmonių, nei automobilių.
Antkapiniai akmenys su naktiniais užrašais, 2015
16 mm kino juosta, 5min
Filmas pasakoja apie menininkės močiutę Aldoną, kuri apako 1986 m. Černobylio branduolinės katastrofos metais. Gydytojai manė, kad tai įvyko dėl radiacijos, kurią vėjas atnešė iš Černobylio į Lietuvą.
Aldona vaikšto po „Grūto“ parką Lietuvoje – tai po atviru dangumi veikiantis muziejus, kuriame eksponuojamos iš viešųjų erdvių pašalintos sovietinės skulptūros. Ji rankomis apčiuopia skulptūras ir girdi iš toli skambančią sovietinės eros muziką, sklindančią iš parko garsiakalbių. Škarnulytės nuomone, „Aldona, kaip ir aklas pranašas Teiresijas graikų pjesėje „Edipas karalius“, liečia tiek praeitį, tiek dabartį“. Filmas kviečia mus apmąstyti, kaip alternatyvios jutiminės suvokimo priemonės, nesusijusios su regėjimu – lytėjimas, klausa, skonis, uoslė – gali pasiūlyti „kitokį matymo būdą“.
Sirenomelija, 2017
Vaizdo įrašas, 11 min.
Tolimoje šiaurėje, kur šalti Arkties vandenys susitinka su uolėtais skardžiais, ant kurių įrengti radijo teleskopai fiksuoja greitai sklindančias kvazarų bangas, „Sirenomelia“ jungia žmogų, gamtą ir mašiną bei siūlo galimas postžmogiškas mitologijas. Filmas nufilmuotas apleistoje Šaltojo karo laikų povandeninių laivų bazėje Olavsverne, Norvegijoje, ir tampa kosminiu vieno seniausių žmonijos mitinių būtybių – undinės – portretu. Menininkė, įkūnijanti sireną, plaukioja nykstančiame NATO komplekse, o kosminiai signalai ir baltasis triukšmas sklinda per visą erdvę, pasiekdami tolimiausius jos kampelius, esančius už žmogaus poveikio ribų. Kūrinys taip pat pristatomas pavadinimu „No Place Rising“.
Hipoksija, 2023
Vaizdo įrašas, 11 min. 48 sec.
Vandenynų deguonies lygis mažėja. Dusulys tampa visur paplitęs reiškinys. Metanas burbuliuoja į jūros paviršių. Filmas „Hipoksija“ nagrinėja vis dažnėjantį „mirusių zonų“ reiškinį – vietas, kuriose deguonies lygis yra toks žemas, kad jūrinė gyvybė nebegali egzistuoti. Baltijos jūroje, kurioje filmuojamas šis kūrinys, yra keletas didžiausių pasaulyje „mirusių zonų“. Tai lemia jos vidinės jūros pobūdis – vandens apykaita čia vyksta labai lėtai. Nusileidus į šią aplinką atsiveria jūros dugnas, kurį formuoja tarša, pramoninės atliekos ir likę karinės infrastruktūros likučiai. Toksinai kaupiasi, nes jūra sugeria dešimtmečius irstančią Šaltojo karo laikotarpio techniką kartu su metanu, išsiveržusiu dėl vamzdynų sprogimų ir geopolitinių sabotažų. Su mokslininkės smalsumu ir poeto vaizduotės polėkiu Škarnulytė derina vaizdus gyvybės formų, besistengiančių išlikti jūros dugne, su nuorodomis į vadinamąją „Baltijos jūros anomalija“ – erdvėlaivį, kuris, manoma, guli jūros dugne, ir undinės deivę Jūratę, kuri, pagal lietuvių mitologiją, taip pat gyvena jūros dugne. Ribos tarp istorinio mito, šiuolaikinės mokslo ir futuristinės mokslinės fantastikos visos susilieja šioje vandens vizijoje apie dusinantį povandeninį pasaulį.
Laidojimas, 2022
Vaizdo įrašas, 60 min.
Filmuotas milžiniškoje Ignalinos atominėje elektrinėje Lietuvoje, filmas „Laidojimas“ tyrinėja kraštovaizdį, suformuotą energetikos, taršos ir ideologijos palikimo. Kadaise buvusi viena didžiausių branduolinių elektrinių Europoje, Ignalina šiandien išgyvena lėtą eksploatavimo nutraukimo procesą – jos betoninės kameros ir aušinimo baseinai palaipsniui ištuštinami nuo radioaktyviųjų medžiagų. Škarnulytės kamera tiksliai juda per šią apšvitintą architektūrą sekdama pėdsakais sistemos, kadaise įkūnijusios pažangos idėją ir žadėjusios utopinę ateitį. Technologiją ir mitologiją filme susieja milžiniškas pitonas, lėtai slenkantis apleistu valdymo pultu. „Laidojimas/Burial“ rodo ne griuvėsius, o nuolatinį perėjimą, kuriame cikliškos gamtos jėgos atkakliai kovoja su pasenusių objektų nerimą keliančia tyla.
„Circular Time“. Aleksandrai Kašubai, 2021
Vaizdo įrašas, 18 min. 37 sek.
Tai duoklė menininkei Aleksandrai Kašubai, įkvėpta pokalbių ir bendro susidomėjimo nematomais ryšiais, jungiančiais meną ir mokslą. Škarnulytė semiasi įkvėpimo iš Kašubos kūrinio „Shell Dwellers“ (1989) – popierinių koliažų serijos, tyrinėjančios būdus, kaip apsigyventi erdvėje nesiekiant jos užkariauti. Šie darbai siūlo ne tik naujas ateities architektūras, bet ir kitokį santykį su erdve bei laiku – grindžiamą pusiausvyra ir koegzistencija.
Tuo metu, kai struktūros, kuriomis kadaise pasitikėjome, tampa vis trapesnės, Kašubos vizija mums primena, kad vis dar įmanomi kiti būdai gyventi ir egzistuoti pasaulyje.
Dykumos garsai, 2026
Pilno metro filmas, 63 min.
Tai meditacija apie drąsias vizijas ir tarpgalaktinius „Sun Ra Arkestra“ garsus, pasakojama dviejų grupės narių – Abshalomo Ben Shlomo ir 102-ejų metų sulaukusio Marshallo Alleno. Nuo praėjusio amžiaus vidurio Čikagos iki atvirų smėlio kopų – filmas „Dykumos garsai“ tyrinėja peizažą, kosminį dvasingumą ir nenutrūkstamą vieno įtakingiausių ir ilgiausiai gyvuojančių džiazo ansamblių ritmą.
PROGRAM IN ENGLISH
The Valley of a Missing City, 2011
Video, 7 min.
In 2011 year was Čiurlionis’ 100 years death anniversary which inspired to read the notes of the most prominent Lithuanian artist and try to recreate and record the places of the Raigardas Valley he has visited. There are many legends and folk stories about Raigardas.
The 38th Parallel North, 2010
Video, 5 min.
The 38th Parallel North is an analytical vision of reality that tells the social and political situation of South Korea after the bombing of the army of North Korea in 2010. This video was created during Artist-in-Residence program in Gunsan, South Korea. The city in itself was the source of inspiration. Investigating the dynamics of the place, this video follows local individuals (still regulated by strong traditions) through an urban landscape that is unrecognizable to its progress, speed, and strong U.S. military presence.
Song-do, 2013
Video, 11 min.
This documentary narrates a story of a blind man living in a highly developed Song-do city of South Korea. The blind man can be seen as a metaphor for the unawareness that pervades in the world of products, hyperindustry and speed of violence. The film takes place in Song-do International Business District, which is constructed on 6 km² of reclaimed land. This free-trade zone project was an unsuccessful utopian plan that was never completed. It was one of the most expensive development projects ever undertaken. Song-do free trade zone district silently stands as a scenography for a ghost city. There are no people and no cars.
Footstones in night writing, 2015
16mm, 5min.
This film follows Aldona, the artist’s grandmother, who became blind in 1986, the year of the Chernobyl nuclear disaster. Doctors believed this was caused by radiation carried in the air from Chernobyl to Lithuania.
Aldona navigates Grūtas Park in Lithuania, an open-air museum of Soviet statues removed from public spaces. She feels the sculptures with her hands and hears distant Soviet-era music coming from speakers in the park. For Škarnulytė, ‘Aldona, like the blind prophet Tiresias in the Greek play Oedipus Rex, is touching both the past and the present’. The film invites us to consider how alternative means of sensory perception beyond sight – touch, hearing, taste, smell – can offer ‘a different way of seeing’.
Sirenomelia, 2017
Video, 11 min.
Set in far-northern territories where cold, Arctic waters meet rocky escarpments on which radio telescopes record fast-traveling quasar waves, Sirenomelia links man, nature and machine and posits possible post-human mythologies. It is shot in an abandoned Cold-War submarine base in Olavsvern, Norway, and is a cosmic portrait of one of mankind’s oldest mythic creatures – the mermaid. The artist, performing as a siren, swims through the decrepit NATO facility while cosmic signals and white noise traverse the entirety of space, reaching its farthest corners, beyond human impact. Also exhibited under the title No Place Rising.
Hypoxia, 2023
Video, 11 min. 48 sec.
Oceanic oxygen levels deplete. Suffocation becomes ubiquitous. Methane bubbles up to the surface of the sea. Hypoxia examines the growing phenomenon of dead zones, where oxygen levels are so depleted that marine life can no longer exist. The Baltic Sea, where this work was filmed, contains some of the world’s largest dead zones due to its nature as an inland sea where water is exchanged very slowly over time. Descending into this environment reveals a seabed shaped by pollution, industrial waste, and the lingering remnants of military infrastructure. Toxins accumulate as the sea absorbs decades of decaying Cold War-era machinery along with methane leaked from pipeline explosions and geopolitical sabotage. With the curious observation of a scientist and rapturous imagination of a poet, Škarnulytė combines images of lifeforms struggling to exist on the ocean floor alongside references to the so-called Baltic Sea
Anomaly, a spacecraft that reportedly lies at the bottom of the sea, and the mermaid goddess Jūratė who, in Lithuanian mythology, also lives on the sea’s floor. The boundaries between historical myth, contemporary science, and futurist science fictions all blur in the aquatic vision of a suffocating underwater world.
Burial, 2022
Video, 60 min.
Filmed inside the vast Ignalina Nuclear Power Plant in Lithuania, Burial explores a landscape shaped by the legacies of energy, contamination, and ideology. Once one of the largest nuclear facilities in Europe, Ignalina is now undergoing the slow process of decommissioning—its concrete chambers and cooling pools are gradually being
emptied of radioactive matter. Škarnulytė’s camera moves through this irradiated architecture with precision, tracing the remnants of a system that was once the definition of progress, offering the promise of a utopic future. Intertwining the technological and mythical through the presence of an enormous python slowly moving across an abandoned control panel, Burial suggests not a ruin but a perpetual transition, where the cyclical forces of nature persist against the unsettling stillness of the obsolete.
Æqualia, 2023
Video, 10 min.
Co-commissioned by Canal Projects and the 14th Gwangju Biennale, Æqualia features a video of Škarnulytė swimming through two bodies of water in the Amazon, shedding light on the ecosystem of the Encontro das Águas in Manaus, Brazil. In the video, the artist submerges viewers in the confluence where Rio Solimões and Rio Negro gives birth to the Amazon River. Rio Solimões’s milky white waters, turbid with suspended silts and clays from the High Andes collides against the black and heavy flow of Rio Negro, dark with the decay of lowland rainforests. The stark difference in temperature, between the icy mountain water of the Rio Solimões and the warm Amazonian flow of Rio Negro, causes the two rivers to remain distinct in color for a six-kilometer stretch before merging. Their endless swirl is a fractal—describable, but infinitely complex and ultimately impossible to replicate.
In Æqualia, Škarnulytė presents the protagonist of the mermaid –bridging the human consciousness with the unknown depths of nature. Acting as a new species, the mermaid depicts a mythical being in a post-human world guiding viewers through both natural phenomena and human intervention.
Circular Time. For Aleksandra Kašuba, 2021
Video, 18 min. 37 sek.
A homage to artist Aleksandra Kašuba, inspired by conversations and a shared interest in the invisible threads that connect art and science. Škarnulytė takes inspiration from Kašuba’s Shell Dwellers (1989), a series of paper collages that explore ways of inhabiting space without seeking to conquer it. These works propose not only new architectures for the future, but also a different relationship to space and time—one grounded in balance and coexistence.
At a moment when the structures we once trusted are becoming increasingly fragile, Kašuba’s vision reminds us that other ways of inhabiting and being in the world remain possible.
Sounds of the desert, 2026
Feature-length film, 63 min.
A meditation on the bold visions and intergalactic sounds of the Sun Ra Arkestra, as told through two of its members, Abshalom Ben Shlomo and Marshall Allen, currently 102 years old. From mid-century Chicago to open sand dunes, Sounds of the Desert explores landscape, cosmic spirituality, and the persistent rhythm of one of jazz’s longest running and most influential ensembles.
︎︎︎ Atgal