Parodoje Pegasas atsiranda kaip personažas, kuris keliauja per skirtingus meninink* kūrinių pasaulius, nėviename jų neužsibūdamas, tačiau kiekvieną paliesdamas. Judėdamas per fotografinius vaizdus, jis paliekaženklus iš pažiūros tuščiuose peizažuose, susiduria su nepažįstamais žvilgsniais ir taip kuria naujassusitikimų situacijas. Kiekviena fotografija, savyje nešdama fiksuotos akimirkos pėdsaką, susidūrusi sužiūrovo žvilgsniu bemat tampa personažu, ribas tarp tikrovės ir vaizdinijos ardanačia būtybe.Medūzos efektas – tai, reiškinys, pastebimas mūsų santykyje su vaizdais: kuo labiau vaizdas yra techniškaimedijuotas, kuo daugiau jame reprezentacijos sluoksnių, tuo mažiau jis paliečia mūsų protą, širdį ar sukeliatikrumo pojūtį. “Pegasas” pirmą kartą pakėlė savo sparnus mito apie Medūzą kontekste. Pastarosioisžvilgsnis akmeniu paversdavo bet ką, kas jai atsakydavo tuo pačiu. Mite ji įkūnija vaizdo galią sustingdytitapatybę, o Persėjas ją nugali pasitelkdamas atspindį, vieną vaizdą įveikdamas kitu. Medūzos galia po josmirties įgauna kitą pavidalą: jos galva tampa Atėnės ginklu, o iš jos kraujo gimęs Pegasas, laisvas irnepagaunamas, galiausiai taip pat pažabojamas, kai Belerofontas jo skrydį paverčia kovos priemone.Fotografiją taip pat galime suprasti kaip šią vaizdų galią pažabojančią techniką: kiekvienas papildomasreprezentacijos sluoksnis tolina mus nuo to, ką matome, ir silpnina tiesioginį vaizdo ryšį su tikrove, sykiuužleisdamas vietą pačių vaizdų tarpusavio dinamikai.Parodoje pristatomi penkių meninink* kūriniai veikia kaip pašnekovai pokalbyje, kuriame bendravimas vykstane žodžiais, o vaizdais, gestais, tonais ir žvilgsniais. Kiekvienas prie šio pokalbio prisideda savaip.Atsispindėdami kameros akyje, smulkūs, vos apčiuopiami ženklai, tylūs susitarimai, judesiai ir nuojautosįgauna matomus pavidalus. Ilgainiui pasirodo, kad fotografija ne tiek atspindi pasaulį, kiek liudija tai, ką mespatys jame įstengiame įžvelgti – tai, kas mus jungia ir skiria sudėtingoje, nevienareikšmėje kasdienybėje.Kai ši kasdienybė ima tirpti, darosi sunku vienas kitam įvardyti, ką jaučiame, tad gal verta leisti kalbėtivaizdams? Tarp dokumentikos ir fikcijos pakibusios fotografijos, suteikia pavidalus nuojautoms, kuriomisdalinamės, tačiau iki galo nesuprantame ir negalime įvardyti. Kartais nelengva pasakyti, kur baigiasi tai, kasnutiko, ir prasideda tai, kas buvo sukurta.

^{Teksto autorė Severina Venckutė}

Saulė Gerikaitė – Vilniuje gyvenanti ir kurianti menininkė. Ji domisi viešų renginių, inscenizuotų fotosesijų irpolitinių susibūrimų dokumentavimu, o savo kūryboje tyrinėja matomumo, pažeidžiamumo, seksualumo irgalios temas.

Kazys Ričkus – tarpdisciplininis menininkas. Pasitelkdamas meninį tyrimą ir naratyvo konstravimą jisanalizuoja bei permąsto kasdienybėje slypinčias socialines struktūras. Savo kūryboje Ričkus tyrinėja, kaiptapatybė, galia ir troškimas formuojasi per įprastus, dažnai nepastebimus procesus.

Pavelas Šalaikiskis – menininkas, savo kūryboje tyrinėjantis nykstančią miesto aplinką, asmeninę irkolektyvinę atmintį bei jų tarpusavio ryšius. Pasitelkdamas fotografinę dokumentaciją ir rastus objektus, jisfiksuoja miesto kaitą ir kasdienėse erdvėse išlikusius asmeninių istorijų pėdsakus.

Paula Punkstina – menininkė iš Latvijos, Ventspilio. Savo praktikoje fotografiją jungianti su archyvinemedžiaga, rastais vaizdais, spekuliatyvia dokumentika ir vaizdų manipuliacijomis. Eksperimentuodama suvaizdų sluoksniavimu ir skirtingų medžiagų materialumu, ji tyrinėja ribą tarp faktinės tikrovės ir metaforiniovaizdo. Menininkės kūryboje atsikartoja kūno pažeidžiamumo, tapatybės, savęs suvokimo, įsitikinimųsistemų ir nežinomybės temos.

Lukas Mykolaitis – menininkas gyvenantis tarp Vilniaus ir Kauno. Savo asmeniniuose projektuosedažniausiai tyrinėja erdvės, laiko ar istorinės atminties temas, kurioms perteikti renkasi kolekcionavimą,dokumentaciją, archyvavimą bei kitas tarpdisciplininės raiškos formas.

APIE PARODOS KURATORĘ

Severina Venckutė – menininkė, dirbanti fotografijos ir šiuolaikinio meno laukuose, gyvenanti ir kurianti tarpKauno ir Vilniaus. Ji yra dirbusi su Šiuolaikinio meno centro bei Antano Sutkaus fotografijų archyvais, taippat yra menininkų ir tyrėjų kolektyvo „Paveldo institutas” bendraautorė. 2026 m. baigė pirmąją VDAfotografijos magistrantūros laidą, po kurios tęsia savo kūrybinę praktiką, tyrinėdama vaizdo kultūrą, kaipfiktyvią, erdvinę ir kūnišką patirtį.

PADĖKOS

Parodos organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Jonui Čiurliui už skaidrių ryškinimą, Renatai Palionytei už saugųkūrinių transportavimą, Mykolui Valantinui už pagalbą ruošiant skaidres, Jokūbui Čižikui už karuselėsparengimą, Laurai Kaminskaitei už konsultacijas, „Aust Studio“ už kūrinių spausdinimą, galerijai „Menoparkas“ už kūrinių priežiūrą bei „VV Foundation“ už kūrinio skolinimą.

Parodos kuratorė: SeverinaVenckutė
Parodos grafinio dizaino autorius:Vytautas Volbekas
Sklaida rūpinosi: Deimantė Bulbenkaitė
Parodos koordinatorė: Emilija Kairytė
Parodos instaliavimas ir ekspozicijosidėjos: Matas Šatūnas

In the exhibition, Pegasus appears as a character who travels through the worlds of different artists’ works, never lingering in any one of them  yet touching each one . As he moves through the photographic images, he leaves traces in seemingly empty landscapes, meets unfamiliar gazes, and thus creates new situations of encounter. Each photograph carries the trace of a captured moment, yet under the viewer’s gaze it becomes a character—a presence that blurs the boundary between the real and the imagined.

The Medusa effect is a phenomenon observed in our relationship with images: the more technically mediated an image is, and the more layers of representation it contains, the less it touches our minds and hearts or evokes a sense of certainty. Pegasus first spread his wings in the context of the myth of Medusa. In the myth, her gaze turned to stone anyone who returned it. She embodies the power of the image to freeze identity, while Perseus defeats her through reflection, overcoming one image with another. After her death, Medusa’s power takes on a new form: her head becomes Athena’s weapon, and Pegasus, born of her blood – free and elusive – is eventually tamed as well,  when Bellerophon turns his flight into a weapon of war. We can also understand photography as a technique that curbs this power of images: each additional layer of representation distances us from what we see and weakens the image’s direct connection to reality, while at the same time giving way to the dynamics between the images themselves.

The works of five artists featured in the exhibition come together in a conversation that unfolds not through words , but through images, gestures, tones, and glances. Each contributes to this conversation in their own way. Reflected in the camera’s lens, subtle, barely perceptible signs, silent agreements, movements, and intuitions take on visible forms. Over time, it becomes clear that photography does not so much reflect the world as it bears witness to what we ourselves are able to perceive in it – to what  connects and divides us in the complex, ambiguous fabric of everyday life.

When this everyday reality begins to dissolve, it becomes difficult to articulate to one another what we’re feeling – so perhaps it’s worth letting the images speak for themselves? Suspended between documentary and fiction, the photographs give form to  intuitions we share but can neither fully grasp nor put into words  Sometimes it’s not easy to say where what actually happened ends and what was created begins.

ABOUT THE ARTISTS

Saulė Gerikaitė is an artist based in Vilnius. She takes an interest in documenting public events, staged photoshoots, and political gatherings; in her work she explores themes of visibility, vulnerability, sexuality, and power.

Kazys Ričkus is an interdisciplinary artist. Through artistic research and narrative construction, he analyzes and rethinks the social structures embedded in everyday life. In his work, Ričkus explores how identity, power, and desire are shaped by ordinary, often unnoticed processes.

Pavelas Šalaikiskis  is an artist whose work explores the vanishing urban environment, personal and collective memory, and the interconnections between them. Through photographic documentation and found objects, he captures urban transformation and the traces of personal histories lingering in everyday spaces.

Paula Punkstina is an artist from Ventspils, Latvia. Her practice combines photography with archival material, found imagery, speculative documentary and image manipulation. Through experimentation with layering and the materiality of different mediums, she explores the boundary between factual reality and metaphorical imagery. Recurring themes in her work include bodily vulnerability, identity, self-perception, belief systems, and the unknown.

Lukas Mykolaitis is an artist who lives between Vilnius and Kaunas. In his personal projects, he typically explores themes of space, time, or historical memory, employing methods such as collecting, documentation, archiving, and other forms of interdisciplinary expression to convey them.

ABOUT THE CURATOR

Severina Venckutė is an artist working in the fields of photography and contemporary art, based between Kaunas and Vilnius. She has worked with Contemporary Art Centre’s and Antanas Sutkus’ photography archives, as well as she is a co-founder of the artist and researcher collective "Paveldo institutas" (Heritage Institute). In 2026, she graduated from the inaugural photography master’s program at the Vilnius Academy of Arts (VDA), after which she continues her creative practice by exploring visual culture as a fictional, spatial, and bodily experience.

ACKNOWLEDGEMENTS

The exhibition organizers would like to sincerely thank Jonas Čiurlys for developing the slides, Renata Palionytė for the safe transport of the artworks, Mykolas Valantinas for assistance in preparing the slides, Jokūbas Čižikas for setting up the carousel, Laura Kaminskaitė for consultations, “Aust Studio” for printing the artworks, “Meno parkas” gallery for taking care of the artworks, and the “VV Foundation” for lending the work.

EXHIBITION TEAM

Exhibition curator: Severina Venckutė

Graphic designer: Vytautas Volbekas

Communication: Deimantė Bulbenkaitė

Coordinator: Emilija Kairytė

Exhibition installation and concepts for the display: Matas Šatūnas